Koh Jum sala – neturistinė idilė Pietų Tailande

Koh Jum sala – neturistinė idilė Pietų Tailande

Tailando pietuose, Adamanų jūroje, yra gausybė gražių salų. Iš Krabi miesto į daugelį jų plaukia keltai. Paprastai keliautojai renkasi Koh Lanta arba Koh Phi Phi salas. Pirmoje iš jų įsikūrę virš 250 viešbučių. Ko Phi Phi – šiek tiek mažiau, „tik“ virš 100… Bet ji taip pat yra turistų traukos centras. Viena iš pagrindinių priežasčių – garsusis „The Beach“ („Paplūdimys“) filmas su Leonardo DiCaprio. Baltas smėlis, turkio spalvos vanduo, uolos – rojus žemėje. Bet tikriausiai nereikia pasakoti apie tai, kokią įtaką Holivudo filmai daro turizmui. Taigi, Maya Bay paplūdimyje (Koh Phi Phi Leh saloje) nieko panašaus į idilę, rodytą „The Beach“ filme, jau nebėra. Pakrantė nusėta valtimis, o smėlis – turistais. Ta pati situacija su populiariąja James Bond sala… 

Tačiau taip yra ne visur. Tailando pietuose vis dar galima atrasti salų su tuščiais laukiniais paplūdimiais, nedideliais nameliais prie pat vandens, mažais kaimeliais, kuriuose gyvenimas teka sena vaga, dar neįtakotas turizmo. Koh Jum sala – viena iš jų. Čia tėra keliolika nedidelių viešbutukų, beveik visi iš jų stovi vos keletas didelių žingsnių nuo paplūdimio. Vietinių gyventojų apie 1,5 tūkst. Saloje tėra viso labo 3 kaimeliai ir 3 nedidelės prieplaukos.

Krabi mieste sėdam į keltą, kartu su didžiule minia kitų keliautojų ir turistų. Pirmas sustojimas – Koh Pu sala (tiksliau pasakius – šiaurinė Koh Jum salos dalis). Ten į jau laukiančią kitą valtį persėda pora žmonių. Dar keletas minučių prigrūstam kelte – ir jau mūsų „stotelė“. Čia ant vandens supasi trys valtys, viena iš jų paiima mus ir dar 4 kitus keleivius. Keltas, „atsikratęs“ vos keliolikos žmonių, su likusiais turistais nuplaukia tolyn.

Koh Jum sala
Koh Jum sala

O mes plaukiam į Sun Smile Beach viešbutuką. Tolumoje jau mėlynavo pakrantėje išrikiuotų namelių stogeliai. Išlipam iš valties, basomis per vandenį ir minkštą smėlį. Visų jau laukia viešbučio teta. Palydi į namelius. Pasaka! Nerealiai! Po langais (ką ten po langais, po nosimi) – jūra! Vandens temperatūra – kaip šiek tiek pravėsusioje vonioje. Paplūdimys tuščias! Stumdytis su niekuo nereikia, nebent su krabais, kaip paklaikusiais lakstančiais po smėlį. Nakčiai geriau nieko nepalikti lauke – beždžionės mėgsta pasisavinti tai, kas joms nepriklauso, ypač jei tai valgoma ar geriama (Azijoje jau ne kartą teko matyti beždžionę gurkšnojančią Coca Colą).

Restoranų ir barų čia beveik nėra. Viskas arba viešbučiuose, arba trijuose salos kaimuose: Koh Jum (pietuose), Koh Puh (šiauriau) ir Tingray (viduryje salos, prie pat mūsų viešbutuko). Pastarasis turi vieną restoraną (skanu, bet brangu) ir pora mažų parduotuvių, kuriose galima nusipirkti higienos priemonių, ko nors geriamo, na ir dar traškučių bei sausainių. Šiek tiek didesnis yra Koh Jum kaimas – ten gal kokie 3 restoranėliai – valgyklėlės ir tiek pat parduotuvių. Tačiau kaime apsimoka apsirūpinti vandeniu. Taip pat šiek tiek pigiau pavalgyti (nors Tingray esantis restoranas yra brangus, turbūt Tripadvisor dėka, nes turi daug gerų atsiliepimų). Kita vertus nereikia stebėtis, mažose salose, kur nedidelė konkurencija, kainos visada didesnės. Jei Krabi vakarienė dviem (pavalgyti + atsigerti) kainuodavo apie 100-120 THB (2,5 – 3 €), tai Ko Jum be mažiausiai 200 THB (4 €) sotus netapsi. Paprastai išleisdavom dar daugiau.

Pietų Tailandas. Koh Jum sala: ką joje veikti?

Maudytis

Pirmiausia – bėgte (to bėgimo gal 10-15 metrų) į vandenį. Mums pasisekė, kadangi „Sun Smile Beach“ namukai įsikūrę geriausioje Long Beach paplūdimio dalyje, kur galima laisvai prieiti prie vandens ir plaukioti. Vėliau vaikštant pakrante, matėm ir prabangesnių viešbučių, su deja prastu priėjimu prie vandens – akmenys, akmenys, akmenys.

Koh Jum sala
Vasarnamiai stovi tiesiai ant jūros kranto

Išsinuomoti motorolerį

Apvažiuoti visą salą ir vėl maudytis. Motorolerius nuomoja kiekvienas viešbutis (juk tai Tailandas). Kaina dienai 300 THB (7,5 €), bet galima nusiderėti, nes visos dienos neprireiks. Jei nenulipant nuo motorolerio, tikriausiai aplėktum salą per geras 30 minučių. Tačiau visada verta sustoti prie gražaus paplūdimio. Arba tiesiog važiuoti lėtai ir stebėti kasdieninį ramų ir lėtą vietinių gyvenimą. Turizmas dar nesugadino šios salos: niekas tau nieko nesiūlo pirkti (nes iš esmės nelabai yra parduotuvių), vietiniai važiuojant pro šalį draugiškai mojuoja, o vaikai klykia „Hello! Hello! HELLOOOOO!!!”.

Pagrindinė salos gatvė, jungianti visus tris kaimus, yra asfaltuota, visa kita žvyrkelis arba totalus „off road“. Mes stabtelėjom prie dviejų paplūdimių: Lobo Bay ir Coconut Beach. Pastarasis itin vilioja maudytis. Iš pradžių jame tebuvo vienas vienintelis žmogus, tada dar mes du ir vėliau atvažiavo keturi kiti. Kaip jau pavadinimas sako – čia yra kokosų! Ne vien tik ant palmių, bet ir po palmėmis. Dideliam nusivylimui, visi jie buvo arba geltoni (neskanu), arba tiesiog tušti.

Koh Jum sala
Coconut Beach – Kokosų Paplūdimys

Mėgautis šviežutėliu kokoso pienu

Jei Coconut Beach su kokosais nepasisekė, tai kitą dieną „mūsų“ paplūdimyje pamatėm neaukštą palmę, apkibusią kokoso riešutais. Nors ir neaukšta, į ją įsiropšti nesisekė. Ėmėmės kitokių priemonių: susiradom didelį bambuko medį ir kokosą tiesiog nusimušėm. Tada kova: kokosas vs. kišeninis peiliukas. Valio! Šviežiau nebūna: tiesiai nuo palmės, žalias, didelis ir pilnas skanaus pieno. Nepamiršk vėliau šaukšteliu išgramdyti vidaus, ta balta masė irgi skani.

Išsinuomoti kanoją ir pasiirstyti

Taip pat galima išsinuomoti akvalangą ir panardyti. Saloje yra ir giluminio nardymo mokykla. Tačiau Koh Jum negarsėja savo povandeniniu pasauliu, todėl kažin ar verta, ypač kaip kitur Tailande daugybė įspūdingų nardymo vietovių.

Reziumė

Koh Jum sala yra puiki alternatyva turistinėms Koh Lanta ar Ko Phi Phi saloms. Masinio turizmo čia dar nei kvapo. Nėra daugybės barų ar klubų, nėra vakarietiškų restoranų (nors picos ir mėsainių nesunkiai rasi), nematyti ir suvenyrų parduotuvių. Paplūdimiai – ne kaip iš filmų, bet vis tiek gražūs ir tušti (kam gi patinka Palanga per Mindaugo karūnavimo dieną?). Galimybė užmigti ir pabusti su bangų ošimu pasitaiko ne kasdien (ir ne už tokią kainą). Lėkti motoroleriu smagiau tuščiu keliu nei chaotiškose gatvėse. O ir kokoso riešutai tiesiai nuo palmės yra skanesni nei kelias dienas prastovėję bare. Gal būtent dėl visų šitų priežasčių Ko Jum dar turi žavesio. Įsitikink pats, kol dar nevėlu!

Koh Jum sala: atvykimas, nakvynė ir kita informacija

Atvykimas

Norint patekti į Koh Jum salą, Krabi mieste reikia sėsti į keltą (speed boat’ ą vadinamą), plaukiantį į Koh Lantą. Kaina žmogui į vieną pusę 300 Tailando batų (THB), t. y. apie 7,5 €. Plaukimas trunka apie gerą valandą, iki viešbučio kranto apie 1,5 val. Kadangi šioje salos pusėje nėra prieplaukos, priartėjus prie salos, reikia persėsti į kitą valtį. Todėl prieš plaukiant jau reikia būti užsisakius viešbutį ir jam pranešus atvykimo laiką. Keltas iš Krabi išplaukia du kartus per dieną: 11:30 ir 14:30 (priklausomai nuo sezono laikas keičiasi). Atgalinius bilietus („open tickets“ – be konkrečios grįžimo datos) taip pat geriausia nusipirkti iš anksto. Perkant saloje, jie gali kainuoti daugiau.

Nakvynė

Koh Jum saloje yra keliolika nakvynės vietų. Dauguma jų – paprasti nameliai, stovintys tiesiai ant jūros kranto. Kainos prasideda nuo 450 THB (11,25 €) už naktį. Renkantis viešbutį pasidomėk, kur konkrečiai jis randasi. Dalyje salos paplūdimių įlipimą į vandenį apsunkina itin akmenuota pakrantė. Užsisakyti nakvynę reikia iš anksto, nes keltas į prieplauką neplaukia. Keliautojų iš kelto pasiimti atplaukia viešbučių motorinės valtys.

Kita informacija

Maisto kainos gerokai didesnės nei žemyniniam Tailande. Tačiau salose tai normalu. Daugumoje viešbučių yra internetas, tačiau dažniausiai tik restorane ar prie registratūros. Nameliuose jo gali ir nebūti. Telefono ryšio ir 3G interneto kokybė prasta.

Susiję įrašai

Komentarai