Sarajevas: 19 idėjų, ką veikti. Nuo Olimpinių žaidynių iki miesto apgulties

Sarajevas: 19 idėjų, ką veikti. Nuo Olimpinių žaidynių iki miesto apgulties

Pirmojo Pasaulinio karo pradžia, 1984 m. žiemos Olimpinės žaidynės, 1992 – 1996 m. apgultis ir galiausiai vargais negalais įsivyravusi įtempta taika – Bosnijos ir Hercegovinos sostinė Sarajevas „netelpa į galvą“. Miestą perprasti stengėmės visą savaitę, tačiau to padaryti iki galo taip ir nepavyko.

Nors prieš tai lankėmės ir skurdžioje Albanijoje, ir visko mačiusiame Kosove, ne jos, bet būtent Bosnija ir Hercegovina mums pasirodė labiausiai „pavargusi“, išsekinta ir sugriauta Europos šalis. Buvusios Jugoslavijos valstybė 1992 m. paskelbė nepriklausomybę ir iškart po to išgyveno ne pačius geriausius laikus. 1992 m. – 1995 m. visą šalį siaubė žiaurus pilietinis karas, o Sarajevą beveik 4 metus apsupusi laikė serbų armija. Tai buvo ilgiausia miesto apgultis istorijoje po II Pasaulinio karo. Jos metu miestas, kuriame anksčiau šimtmečiais kažkokiu būdu taikiai gyveno skirtingos tautos ir tikėjimai, virto tobula „Walking Dead“ serialo filmavimo vieta. Subombarduoti namai ir jų griuvėsiai, sudeginti automobiliai ir autobusai, sužeisti ir žuvusieji – įsivesk į Google „Sarajevo siege“ ir pamatysi visokių kraupumų.

Praėjus daugiau kaip 20 metų po apgulties ir pilietinio karo, gyvenimas Sarajeve iš lėto grįžinėja į normalias vėžes. Tiesa, ir apgulties metu žmonės stengėsi gyventi „normaliai“. Bent jau tiek, kiek tokioje situacijoje tai buvo įmanoma. Paskutiniais apsupties metais Sarajeve buvo surengtas pirmasis, šiandien jau tradiciniu tapęs, filmų festivalis, vykstantis kasmet rugpjūčio mėnesį. 1997 m. mieste koncertavo įvairiomis socialinėmis akcijomis ir pasisakymu už taiką garsėjanti airių roko grupė U2, kurios muzika bent trumpam suvienijo dar visai neseniai besikapojusias tautas: serbus, kroatus ir bosnius.

Sarajevas: 19 idėjų, ką pamatyti ir ką veikti

Apie Sarajevą pasakoti galima valandų valandas. Gal ne tiek apie miesto lankytinas vietas, kiek apie visus istorinius vykius. Tačiau tokiu atveju tiek skaityti, tiek rašyti tektų iki sąmonės netekimo. Todėl sutalpinu viską į 19 idėjų, ką veikti ir ką pamatyti Sarajeve.

Sarajevo senamiestis ir centras

Sarajevo istorinis senamiestis, kuris kartu yra ir turgaus kvartalas, apibūdinamas vienu žodžiu Baščaršija. Ji pradėjo formuotis 15 a. viduryje, turkų osmanų dėka. O oficiali Sarajevo įkūrimo data yra 1461 m. Turkai statė mečetes, pirtis, mokyklas ir kitus viešuosius pastatus. Miestas sparčiai augo, jame klestėjo amatai ir prekyba. 19 a. Sarajevą iš turkų atėmė Austrijos – Vengrijos imperija. Ši taip pat ėmėsi statybų: iškilo nauja katedra, miesto rotušė, alaus darykla, nacionalinis muziejus ir puošnių gyvenamųjų namų kvartalas. Buvo tiesiama tramvajaus linija. Pirmiausia tai buvo daroma Sarajeve „pasibandymui“ ir tik po to imtasi darbų Vienoje. Po I Pasaulinio karo miestas pateko į Jugoslavijos karalystės, o po II Pasaulinio karo – Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Valstybės sudėtį. Tuomet buvo pastatyti tie klasikiniai bjaurūs daugiabučiai, Olimpinėms žaidynėms skirti pastatai ir kiti „šiaip sau“ architektūros statiniai.

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Turkų osmanų palikimas
Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Austrų – vengrų palikimas
Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Socializmo architektūra

1. Pradėti pažintį su Sarajevu nuo Sebilj fontano ir Balandžių aikštės

Tai Sarajevo senamiesčio centras, kuriame susitinka vietiniai ir turistai. Čia prasideda ir dauguma ekskursijų po miestą. Sebilj – viešasis geriamo vandens fontanas. Tokie fontanai buvo statomi visoje Osmanų Imperijoje, paprastai svarbiose kryžkelėse, kad keliautojai atsigertų, ir prie mečečių, kad tikintieji apsipraustų. Labdaringas sebilj’ų statymas buvo kiekvieno valdovo garbės reikalas. Pirmasis Sarajevo Sebilj buvo pastatytas 18 a., dabartinis – 19 a. Aikštėje prie Sebilj fontano pilna balandžių. Jų čia tiek, kad ji net buvo praminta Balandžių aikšte. Man asmeniškai balandžiai didelių simpatijų nekelia. Pamačius didesnį jų pulką pirmiausia pagalvoju, ar kuprinėje dar yra švarių rūbų, jei kartais priverstinai tektų persirengti. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Sebilj fontanas
Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Balandžių aikštė

2. Užsukti į vario kalvių gatvę

Viduramžiais Baščaršija turgaus gatvės buvo padalintos ir pavadintos pagal amatus. Šiandien tas padalinimas nelabai pastebimas, išskyrus vario kalvių gatvę Kazandžiluk. Iš pradžių joje buvo kaldinami tik metaliniai virduliai armijai, o vėliau, miesto klestėjimo laikotarpiu – patys įvairiausi daiktai. Šiandien vario kalviai gamina daugiausia kavinukus ir rytietiškus kavos servizus. Gatvės ieškoti žemėlapyje nereikia, ją reikia išgirsti. O tą padaryti nesunku – tai triukšmingiausia Baščaršija vieta. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Kalvių gatvė
Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Darbai vyksta

3. Apžiūrėti Gazi-Husrev-Beg mečetę

Sarajave mečečių daug. Tačiau gražiausia ir svarbiausia iš jų laikoma Gazi-Husrev-Beg mečetė, pastatyta 1532 m. Ji yra tiek miesto, tiek visos Bosnijos ir Hercegovinos islamiško tikėjimo centras. Todėl nieko keisto, jog, pasibaigus pilietiniam karui, Gazi-Husrev-Beg mečetės atstatymas buvo prioritetinis reikalas.

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Gazi-Husrev-Beg mečetės kiemas

4. Pasidairyti po Gazi Husrev-Bey turgų prie senosios karavaninės

Karavaninė arba karavansinė – taip senovėje buvo vadinami karavanų nakvynės namai. Tašlihan (pastatyta iš akmenų) karavaninė yra viena seniausių Sarajave. Ji buvo pastatyta 1543 m. Bosnijos gubernatoriaus Gazi Husrev-Bey iniciatyva. Priešingai negu kitose miesto karavaninėse, čia nakvoti nekainavo nieko. 30-yje kambarių galėjo apsistoti iki 90 pirklių. Karavaninės apačioje buvo įrengtos arklidės ir patalpos prekėms. Tuo pačiu laikotarpiu šalimais buvo pastatytas dengtas turgus – bezistan ir pavadintas gubernatoriaus vardu Gazi Husrev-Bey Bezistan. Iš senosios karavaninės beliko tik kelios akmeninės sienos. Tačiau turgus veikia ir šiandien. Jame galima įsigyti rytietiškų suvenyrų, papuošalų ir t.t. Turgus dirba pirmadieniais – šeštadieniais iki 20:00 val. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Karavaninės sienos
Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Gazi Husrev-Bey Bezistan turgus

5. Pasimėgauti bosniška kava

Bosniška kava, kaip kad ją vadina bosniai, mums būtų geriau žinoma turkiškos kavos vardu. Nežinau, ar dėl kavos skonio, ar dėl to stilingo kavinuko ji labiau patiko… Mums, kaip kavos gerbėjams, atsirado silpnybė tiems „čainikams“. Nors ir kava pasirodė nebloga. O jei dar su gabalėliu lukumo ar baklava. Mmmm…

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Bosniška kava

6. Sužinoti, ką bendro turi Lotynų tiltas ir Pirmasis Pasaulinis karas

Lotynų tiltas (Latinska ćuprija) – vieta, davusi pradžią I Pasauliniam karui. Prie šio tilto 1914 m. birželio 28 d. buvo nužudytas Austrijos – Vengrijos Imperijos sosto įpėdinis erchercogas Pranciškus Ferdinandas (Franz Ferdinand) ir jo žmona. Juos nušovė serbų nacionalistas Gavrilo Princip. Praėjus lygiai mėnesiui po žmogžudystės Austrija – Vengrija paskelbė karą Serbijai. O paskui ir visi kiti taip „įsikariavo“, kad kova virto I Pasauliniu karu, nusinešusiu daugiau kaip 12 milijonų gyvybių.

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Lotynų tiltas

7. Aplankyti miesto rotušę

Sarajevo rotušė (Vijećnica) pirmą kartą duris atvėrė 1896 m. pavasarį. Pirmiausia tai buvo miesto valdžios, o po II Pasaulinio karo – Nacionalinės Bibliotekos būstinė. 1992 m. rugpjūtį, praėjus 4 mėnesiams nuo Sarajevo apsupties pradžios, pastatas buvo sugriautas, o jame saugomos knygos ir rankraščiai sunaikinti. Pasibaigus apsupčiai Europa pradėjo aukoti pinigus rotušės atstatymui. Vėl atidaryta ji buvo 2014 m. O rotušės istorija glaudžiai siejama su kitame Miljacka upės krante stovinčiu „Nepaklusnumo namu“.

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Sarajevo rotušė

8. Apžiūrėti „Nepaklusnumo namą“

19 a. Austrijos – Vengrijos imperija, okupavusi Bosniją ir Hercegoviną, pradėjo Sarajevo plėtrą. Vieta naujai, didžiulei, Imperijos didybę atspindinčiai rotušei statyti buvo išsirinkta prie Šeher-Ćehajina tilto. Tačiau šioje vietoje jau nuo 18 a. stovėjo namas, priklausęs senam vyrui vardu Benderija. O šis parduoti namą atsisakė net ir už nepadoriai aukštą tuometinę nekilnojamo turto kainą. Derybos vyko ilgai. Galiausiai buvo pasiektas kompromisas: namas, lydimas kapšo auksinių monetų, plyta po plytos turi būti perstatytas kitame upės krante. Kalbama, kad senolis kiauras dienas sėdėdavo ant tilto ir stebėdavo, kaip darbininkai iš vieno kranto į kitą gabena plytas. Įtariu, kad dar ir lazda statybininkams pagrūmodavo… Kaip ten bebūtų, šiandien pastatas vadinamas „Nepaklusnumo namu“ (Inat kuća). Jame nuo 1997 m. veikia tradicinis restoranas. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
„Nepaklusnumo namas“

9. Užsukti į Snaiperių alėją

Sarajevo apgulties metu (1992 – 1996 m.) Zmaja od Bosne gatvė ir Meša Selimović bulvaras buvo praminti Snaiperių alėja. Tai buvo (ir tebėra) svarbiausios miesto gatvės. Abi jos ilgos, erdvios, plačios, jungiančios oro uostą su miesto centru. O svarbiausia, apstatytos daugiaaukščiais namais. Serbų snaiperiai įsitaisydavo juose ir šaudydavo į visus, daugiausia į civilius, bandančius kirsti gatvę. Iš viso Sarajevo apgulties metu žuvo virš 13 tūkst. žmonių.

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Snaiperių alėja ir vienas iš snaiperių „lizdų“

10. Surasti Sarajevo rožę

Sarajevo rožė – priminimas apie žuvusiuosius per miesto apsuptį, tarsi savotiškas memorialinis paminklas. Toje vietoje, kur žūdavo žmogus, granatos išmušta duobė būdavo užpildoma raudona (suprask, kraujo spalva) derva. O duobės forma truputį priminė gėlę. Taip žūties vietoms prigijo pavadinimas „Sarajevo rožė“. Metams bėgant jos nyksta. Tokią „rožę“ galima rasti prie Parlamento rūmų (Parlamentarna skupština Bosne i Hercegovine), Švenčiausios Jėzaus Širdies katedros (Katedrala Srca Isusova), prie Sarajevo tunelio ir kitose miesto vietose. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Sarajevo rožė

11. Apžiūrėti didžiausią konservų skardinę mieste

Paminklas ICAR konservuotai jautienai (ICAR Canned Beef) yra ironiškas prisiminimas apie humanitarinę pagalbą Sarajevo apsupties metu. Miestui reikėjo maisto ir ginklų. Pastaruosius sako, tiekė Kolumbija. Na, o maistu rūpinosi ginklų embargą uždėjusi JTO. Sarajevui buvo tiekiami konservai, užsilikę nuo Vietnamo karo laikų, t.y. 20 metų senumo. Juose neretai buvo kiauliena, kuri pusiau musulmoniškame mieste nebuvo labai vertinama. Tačiau dažniausia miestą pasiekdavo ICAR konservuota jautiena. Mėsa buvo tokia šlykšti, kad, sakoma, jos neėdė net katės ir šunys. Taip ICAR konservai tapo nevisai vykusios humanitarinės pagalbos simboliu. Pasibaigus apsupčiai buvo pastatytas šis ironija dvelkiantis paminklas, kaip „padėkos“ Jungtinėms Tautoms ženklas (vis dar sarkazmas).

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Paminklas jautienai

12. Užsukti į Tito kavinę

Tito kavinė (Cafe Tito) randasi visai šalia jautienos konservo. Iš pradžių galvojom, kad arba tai karo muziejus, arba šiaip karinės mašinos likimo valiai paliktos. O čia, pasirodo, garsiojo Jugoslavijos diktatoriaus Josip Broz Tito vardu pavadinta kavinė. Tiesa, ji įsikūrusi prie Bosnijos ir Hercegovinos istorinio muziejaus. Užsukom. Bet ne į muziejų… 🙂

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Tito kavinė
Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Dekoracija prie kavinės

13. Palydėti saulę prie Baltojo bastiono

Sarajevas yra puiki vieta saulėlydžiams stebėti. Kalnų, nuo kurių tą galima padaryti, apstu. O ir miestas, nutviekstas paskutinių saulės spindulių, atrodo įspūdingai. Viena iš populiariausių saulės palydėjimų vietų Sarajave yra Geltonasis bastionas (Žuta tabija). Tvirtovė stovi aukštai ant kalvos ir yra puiki miesto apžvalgos aikštelė. Bėda ta, kad visas jos pasienis apstatytas restorano staliukais. Ant mūrų užlipti ir užpakalį vakarieniaujantiems atsukti galima, bet kuklūs arba gerai išauklėti to nedaro… Alternatyva (daug romantiškesnė ir su geresniu vaizdu) yra Baltasis bastionas (Bijela tabija). Nuo Geltonojo forto iki jo – beveik 1 km kelio aukštyn. Tačiau pastangos atsiperka. O jei dar pavyks užsiropšti ant bastiono sienos – gražiausias saulėlydis Sarajeve garantuotas.

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Saulėlydis ant Baltojo bastiono sienos

Beje, šiose vietose atsargiai. Esam iš tų žmonių, kurie netiki visokiais internetiniais skaitalais apie nusikalstamumą. Jei viskuo tikėtum, bijotum ne tik koją iš namų iškelti, bet ir nuosavam bute į kitą kambarį nueiti… Prie Geltonojo bastiono (t.y. viešoje vietoje ir su nemažai žmonių aplinkui) dienos metu buvo apiplėštas ir truputį aptalžytas vienas turistas. Buvom ne pačio maloniausio įvykio liudininkais. Viskas baigėsi pavogtu telefonu ir keletu įbrėžimų. Tačiau nereikia dabar pulti į paniką ir atšaukti kelionę į Bosniją ir Herecegoviną, nes panašūs dalykai dedasi daug kur. Tiesiog atkreipiu dėmesį, jog prie abiejų tvirtovių reikėtų atidžiau stebėti aplinką.

14. Išgerti alaus „Kino Bosna”

Kino Bosna“ – baras, įsikūręs buvusioje kino salėje. Jis randasi miesto centre, tačiau ne turistiniame senamiestyje, o truputėlį atokiau nuo jo. Bare linksminasi ir jaunimas, ir „senimas“. Didžiausias „tūsas“ vykstant kokiai nors vietinei grupei koncertuojant gyvai. O gyviau turbūt ir būti negali. Muzikantai smagiai dainuodami keliauja po visą salę nuo vieno staliuko prie kito. Ir visiems tai didžiausia atrakcija, kas moka – plėšia dainas kartu. Gal skamba panašiai kaip kad Meksikos turistiniuose restoranuose, kur skrybėlėti riebūs muzikantai vakarienės metu prašyti ar neprašyti atsistoja prie tavo staliuko ir groja dainuškas (prisižiūrėjau filmuose). Ne, atmosfera čia visiškai kitokia, o ir aplinka (kol kas) autentiška. Užsukti „ant alaus“ verta. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Kino Bosna baras

Sarajevas: 1984 m. žiemos Olimpinės žaidynės

1984 m. žiemos Olimpinės žaidynės vyko Sarajeve. Praėjus daugiau kaip 30 metų, dauguma šiam renginiui pastatytų objektų virto griuvėsiais. Vieni buvo subombarduoti, kiti sudeginti, o prie trečių atsirado kapinės. Didžiausias viso to kaltininkas buvo karas (tik primenu, jog Olimpinės žaidynės lyg ir laikomos tautų taikos simboliu). Jei Sarajevo senamiestyje ir centre viską galima apeiti pėsčiomis, norint pamatyti kai kuriuos olimpinius objektus jau reikės transporto.

15. Pavaikščioti po bobslėjaus trasą

Bobslėjaus (pasak kalbininkų – „ledrogių“) trasa yra vienas lankomiausių apleistų olimpinių objektų Sarajave. Ji randasi 4,5 – 5 km už miesto centro. Čia pėsčiomis ateina savarankiški keliautojai, čia su mikroautobusiukais atvažiuoja organizuotų ekskursijų dalyviai. Pirmieji turi daugiau laiko ir daugiau galimybių ne tik pereiti visu trasos ilgiu, bet ir įkišti nosį į netoliese esančius kitų pastatų griuvėsius. Apleista Bobslėjaus trasa neliko nepastebėta grafiti meninininkų (arba tų, kas moka dažus ant sienos purkšti). O dar kažkas ją netgi truputį sutvarkė, na bent jau šovinių išmuštas skyles užtaisė. Sako, trasą naudoja slovakai ir čekai: atsigula ant kažko panašaus į riedlentę ir leidžiasi žemyn (matėm video Youtube). Kiti pralekia su dviračiu. Šioje vietoje, panašiai kaip ir prie minėtų Geltonojo ir Baltojo bastiono, nepanikuojam ir nieko neprisigalvojam, bet elgiamės šiek tiek atsargiau.

Sarajevo žiemos Olimpinės žaidynės
Bobslėjaus trasa

Sarajevo žiemos Olimpinės žaidynės

Sarajevo žiemos Olimpinės žaidynės

Sarajevo žiemos Olimpinės žaidynės

Bosnija ir Hercegovina. Sarajevas
Griuvėsiai netoli bobslėjaus trasos

16. Pamatyti šuolių su slidėmis trampliną ir tapti olimpiniu čempionu

30 km už Sarajevo randasi šuolių su slidėmis tramplinas (žemėlapyje ieškoti Igman Olympic Jumps arba Malo Polje). Jis stovi ant Igman kalno – buvusio kovos lauko, kuriame šaudėsi serbų ir bosnių armijos. Tramplinas yra apgadintas, apgriautas ir apleistas. Tačiau šalia jo jau veikia keltuvai, vežantys į kalno viršų. Tiesa, jie tarnauja tik „pasigrožėjimo ir nuotraukų darymo“ tikslais, kaip panoraminis pasivažinėjimas keltuvu. Kadangi čia lankėmės organizuotos ekskursijos metu (apie ją netrukus), užlipti ant tramplino ir ten po visur palandžioti nebuvo laiko.

Sarajevas. 1984 m. žiemos Olimpinės žaidynės
Šuolių su slidėmis tramplinas

Tramplino apačioje buvo apdovanojami olimpiniai čempionai. Todėl ko jau ko, bet progos pastovėti ant Olimpinių žaidynių podiumo, praleisti nežadėjom. O kadangi niekas neprieštaravo, nepasikuklinom užlipti ant aukščiausios pakopos.

Sarajevo žiemos Olimpinės žaidynės

17. Įsmukti į viešbutį – vaiduoklį

Apie 5 km nuo šuolių tramplino ir nugalėtojų podiumo randasi apleistas viešbutis – vaiduoklis, naudotas Olimpinių žaidynių metu. Per beveik 4 metus trukusią Sarajevo apsuptį jis taip pat buvo nuniokotas ir dar, kad jau jam tikrai „amen“, sudegintas. Sakoma, kad viešbutis dabar yra pardavinėjamas. Nusipirkti jo sienas (nes daugiau nelabai kas belikę) kainuoja apie 2 mln. eurų. Įdedu keletą šio nekilnojamo turto nuotraukų.

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Buvęs viešbutis

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas

18. Sudalyvauti Sarajevo karo ture

Nemėgstam mes organizuotų ekskursijų. Labiau patinka viską pasidaryti ir išsiaiškinti patiems. Taip pat patiems nuvažiuoti, įlipti, įlįsti ir t.t. Bet skaitant apie Bosnijos ir Hercegovinos karą bei Sarajevo apgultį, susisuko galva. Nusprendėm, kad šįkart mes norim viską gauti „ant lėkštutės“. O ir į kai kuriuos apleistus objektus reikėtų važiuoti taksi. Tebūnie tuomet Sarajevo karo turas. Jį užsisakėm per WhatsappToorico Tours. Suplojom solidžius 60 KM (30 €)/žmogui ir per 5 valandų trukmės ekskursiją gavom didžiulę „lėkštę“ informacijos apie Sarajevo apgultį, karą, korupciją ir t.t. Geriau galvoje nepasidarė, ji tik dar labiau susisuko. Tačiau buvo įdomu ir tikrai nesigailėjom sudalyvavę. Tik kaip kad jau visų ekskursijų metu būna, neužteko laiko patyrinėti įdomesniems objektams. 

Ekskursijos maršrutas atrodė taip: Geltonasis bastionas – Snaiperių alėja – Sarajevo tunelis – Šuolių su slidėmis tramplinas – Apleistas Olimpinių žaidynių viešbutis – Bobslėjaus trasa – Žydų kapinės. Pastarosios kažkaip gal ir nelabai į temą buvo, bet sakė jos didžiausios tokios po Prahos žydų kapinių. Per apgultį apšaudytos, antkapiai kaip reikiant išvarpyti kulkų. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Turo ir ne turo metu teko matyti tokius ženklus. Minų čia dar daug kur mėtosi…

19. Įlįsti į Sarajevo tunelį

Apie visus tiek mūsų pačių savarankiškai, tiek ekskursijos metu aplankytus objektus jau papasakojau. Beliko paminėti tik tunelį – vieną svarbiausių lankytinų vietų. Jis karo metu atliko itin svarbų „vaidmenį“ miesto istorijoje. Sarajavo tunelis buvo iškastas po oro uostu miesto apgulties metu, 1993 m. pavasarį. Jis jungė Serbijos armijos apsuptą miestą su išoriniu pasauliu, t.y. kitomis bosnių kontroliuojamomis teritorijomis. Tunelis buvo kasamas tiesiog kastuvais, 24 valandas per parą. Trūko specialistų, išmanančių, kaip tą teisingai padaryti. Tuneliu į miestą slapta buvo gabenama humanitarinė pagalba (maisto produktai, vaistai ir pan.), alkoholis, cigaretės, kuras bei ginklai. Tai buvo vienintelis kelias pabėgti iš Sarajevo. Lankytojams šiandien atidaryta tik 20 metrų tunelio. Čia pat veikia nedidelis muziejus. Bilieto kaina 10 KM (5 €). Beveik visos ekskursijos po Sarajevą atvažiuoja į tunelį. Ir tiesą pasakius, čia iš tikro daug įdomiau apsilankyti su gidu. 

Bosnija ir Hercegovina. Sarejevas
Sarajevo tunelis

Po savaitės Sarajave

Sarajave praleidom savaitę. Atvykom pasiruošę vaikščioti tarp griuvėsių, tačiau radom stropiai besitvarkantį ir atsinaujinantį miestą. Juo susižavėjom jau pirmą dieną ir nusivylėm po to, kai mūsų akyse apvogė tą vargšą turistą. Vieną vakarą valgėm pigiai ir skaniai eiliniame restoranėlyje, kitą raukėmės pasigaminę vakarienę iš pasenusių ir beskonių produktų. Jei viename hostelyje vakarais nespėdavom nusiprausti, nes atjungdavo vandenį, tai kituose apartamentuose už tą pačią kainą ne tik prausėmės kada norėjom, bet ir gyvenom kaip ponai. Aplankėm Olimpių žaidynių objektus, kurie šiandien labiau primena apie karą nei apie sportą ar juolabiau taiką. Lydėjom saulę, lindom į griuvėsius ir tunelį, ėjom į filmų festivalį. Atrodo, progų pažinti miestą buvo, tačiau kažkodėl Sarajevas taip ir liko „neįminta mįslė“.

Susiję įrašai

Komentarai